Dėl užsitęsusio pavasario dirvožemis dažnai būna tuščias ir šaltas, todėl augalai sustingsta ir pagelsta. Užuot pirkęs brangius cheminius junginius, naudoju nemokamą ir laiko patikrintą būdą – jaunų dilgėlių antpilą, kuris per kelias dienas sugrąžina gyvybę net ir silpniausiems daigams.
Daugelis vasarotojų daro klaidą atsikratę dilgėlių kaip piktžolės. Tiesą sakant, tai yra koncentratas azoto, kalio Ir magnio šaknims prieinamiausia forma. Pavasarinis laistymas šia „arbata“ ne tik maitina, bet ir skatina augalų imunitetą nuo vasaros karščių ir kenkėjų.
Kodėl pavasarinė dilgėlė yra pati naudingiausia
Jaunuose ūgliuose, kurie ką tik išlindo iš žemės, biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija yra didžiausia. Per šį laikotarpį sėklos augale dar nesusiformavo, o tai reiškia, kad kartu su laistymu į savo lysves neįvesite piktžolių. Chlorofilasesantis dilgėlėse, savo sudėtimi artimas hemoglobinui, todėl yra galingas fotosintezės stimuliatorius.
-
Lapai įgauna sodrią tamsiai žalią spalvą.
-
Stiebai tampa stori ir atsparūs išgulimui.
-
Šaknų sistema pradeda aktyviai šakotis.
-
Dirva prisotinta naudingų bakterijų.
Slaptas niuansas: kad užpilas greičiau fermentuotųsi ir neskleistų aštraus kvapo, į indą įlašinkite porą lašų farmacinio valerijono ekstrakto arba saują ruginių trapučių.
Kaip parengti darbinį sprendimą be klaidų
Kokybiškoms trąšoms ruošti naudoju tik plastikinius arba medinius indus. Metalinės statinės netinka, nes fermentacijos metu vyksta oksidacija, o tai paneigia visus privalumus mikroelementai.
Svarbu atsiminti, kad „dilgėlių arbata“ yra koncentratas. Niekada nelaistykite jo ant sausos dirvos. Pirmiausia būtinai palaistykite lysvę paprastu vandeniu, kad nesudegintumėte gležnų įsiurbiamų sodinukų šaknų.
-
Naudokite tik šviežiai supjaustytus žalumynus.
-
Kasdien maišykite infuziją, kad prisotintumėte deguonimi.
-
Uždenkite indą tinkleliu arba dangteliu su skylutėmis.
-
Nukoškite tirpalą prieš naudodami jį purkštuve.
Kam šis maitinimas yra kontraindikuotinas?
Nepaisant didžiulės naudos, yra augalų, kurie blogai reaguoja į azoto perteklių ir specifinius dilgėlių fermentus. Tai apima svogūnas, česnako ir visokios ankštiniai augalai. Jiems geriau naudoti įprastus medžio pelenus arba humusą. Bet pomidorai, paprikos Ir agurkai Už tokį laistymą jie padėkos greitai augdami ir gausiai žydėdami.
Mano asmeninis patarimas: jei norite paspartinti komposto brendimą, likusias pertrintas dilgėlių mases suberkite į komposto krūvą. Jame esančios bakterijos suaktyvėja kelis kartus greičiau.
„Markus Weberis yra ekologinės žemdirbystės ekspertas iš Bavarijos. Daugiau nei 15 metų praleido tyrinėdamas biodinaminių metodų poveikį daržovių derliui. Aš asmeniškai išbandžiau apie 80 natūralių trąšų receptų ir savo svetainėje įdiegiau sodininkystės be atliekų sistemą.”
Žaliosios dilgėlių trąšos – lengviausias būdas pradėti biologinius procesus dirvoje po žiemos miego. Su minimaliomis pastangomis gausite sveiką sodą, kuris visą sezoną bus atsparus temperatūros pokyčiams ir ligoms.
Dažniausiai užduodami klausimai:
Ar galima infuzijai naudoti sausą dilgėlę?
Šerti tinka sausa dilgėlė, tačiau joje mažiau aktyvių fermentų ir vitaminų nei šviežiuose vasariniuose ūgliuose.
Kaip dažnai galite laistyti savo sodą šiuo produktu?
Norint pasiekti optimalų rezultatą, aktyvaus augimo laikotarpiu pakanka tręšti kartą per dvi savaites.
Ar kambarinėms gėlėms tinka dilgėlių antpilas?
Taip, tai puiki priemonė kambariniams augalams, tačiau dėl specifinio rūgimo kvapo geriau naudoti labai atskiestą arba atidarius langus.
Ar galima dilgėles maišyti su kiaulpienėmis?
Maišymas su kiaulpienėmis tik sustiprins kompoziciją, papildomai pridėjus kalio ir fosforo.
Ar į infuziją reikia dėti mielių?
Mielės pagreitina rūgimo procesą, bet dilgėlė puikiai fermentuojasi su savomis laukinėmis mielėmis, gyvenančiomis ant lapų.
Ar užpilas sugenda, jei stovi per ilgai?
Pasibaigus aktyviajai fermentacijai, užpilas pradeda netekti azoto, todėl patartina jį sunaudoti per mėnesį.
Ar saugu naudoti amarų paveiktas dilgėles?
Fermentacijos metu kenkėjai žūva, todėl ši žolė nekelia pavojaus jūsų sodinimui.
Tinkamas gamtos išteklių naudojimas leidžia išauginti kokybiškus augalus nenaudojant agresyvių cheminių medžiagų.
